Žiemkenčių sėjos metu daugelis ūkių sėja savo užaugintus grūdus — tai pigiau ir patogiau nei pirkti sertifikuotą sėklą. Tačiau kartu su savo sėkla į lauką grįžta ir tai, kas per sezoną liko pasėlyje. Šią savaitę paskelbtoje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistės apžvalgoje primenama paprasta taisyklė: svarbiausia sėti neužkrėstas, nuo priemaišų ir šiukšlių gerai išvalytas sėklas. Ką tai reiškia praktiškai?
Ką sėkla gali nešti su savimi
Su prastai paruošta sėkla plinta kelios reikšmingiausios javų ligos. Žalingiausios yra kūlės: dulkančioji pažeidžia daugiausia miežius, kietosios kenkia žieminiams kviečiams, kvietrugiams ir miežiams, o žieminius rugius pažeidžia stiebinės kūlės. Užkrėstos sėklos joms yra pagrindinis infekcijos šaltinis.
Ne mažiau svarbios ir skalsės, labiausiai pažeidžiančios rugius ir kvietrugius. Varpoje kelių grūdų vietoje užauga juodi grybo rageliai — skleročiai. Čia yra praktiškai svarbi detalė: ruošiant sėklą stambūs skleročiai išsivalo, o grūdo dydžio ir mažesni lieka — vadinasi, valymo kokybė ir sietų parinkimas tiesiogiai lemia rezultatą.
Pašaknio ir šaknų puvinius sukelia Fusarium genties patogenai: pasėjus užkrėstą sėklą daigai auga skurdūs, rudomis dėmėmis, dalis gali žūti dar dygdami. Su sėkla ir augalų liekanomis susijusios ir kitos ligos — pavasarinis pelėsis, varpų septoriozė, kviečių dryžligė. Pastarosios atveju augalų liekanos dirvos paviršiuje gali padidinti ligos riziką net iki keliolikos kartų.
Rizikos veiksniai, kuriuos ūkis valdo pats
Specialistai išskiria kelis dalykus, didinančius ligų plitimą javuose: užkrėstos sėklos, per ankstyva sėja, trumpalaikių rotacijų sėjomaina, jautrių ligoms veislių auginimas, tiesioginė sėja į ražienas, minimalus žemės dirbimas, nesubalansuotas tręšimas ir piktžolėti pasėliai. Beveik visi jie yra ūkio sprendimai, o ne oro sąlygos.
Todėl pirmenybė teikiama agrotechniniam apsaugos metodui: tinkamai augalų kaitai sėjomainoje, ražienų skutimui ir rudeniniam arimui, optimaliam sėjos laikui, tinkamam įterpimo gyliui ir normai, subalansuotam tręšimui bei atsparesnių veislių parinkimui. Ražienų sutvarkymas čia nėra vien dirvos ruošimo darbas — tai tiesioginė ligų prevencija, nes dauguma patogenų žiemoja būtent ant šiaudų ir dirvožemyje.
Sėklos ruošimo eiliškumas
Praktikoje sėklos paruošimas turi tris pakopas, ir jos veikia tik iš eilės. Pirma — valymas: pašalinamos piktžolių sėklos, šiaudgaliai, dulkės ir smulkūs grūdai. Antra — rūšiavimas pagal dydį ir svorį, kad liktų stambiausia frakcija, iš kurios išauga stipriausi daigai. Trečia — sveikatingumo įvertinimas: ar sėkla užkrėsta ligų sukėlėjais, galima nustatyti tik laboratorijoje. Iš išorės tai nematoma, o būtent nuo šio atsakymo priklauso, ar beicavimas reikalingas ir koks.
Iš to plaukia ir techninė pusė. Valomosios darbo kokybę lemia teisingai parinkti sietai ir jų būklė, tvarkingi valymo šepečiai, nesusidėvėję diržai ir tolygus grūdų srautas — nusidėvėję ar užsikimšę sietai praleidžia būtent tą smulkią frakciją, kurios norima atsikratyti.
UAB „Tomrina” padės parinkti grūdų valymo ir rūšiavimo įrangą bei jos atsargines dalis — sietus, šepečius, diržus ir pavarų mazgus. Užpildykite užklausą — susisieksime ir pakonsultuosime.