Sėjamosios paruošimas žieminių sėjai: ką patikrinti prieš išvažiuojant į lauką

Žieminių kviečių sėjai laiko lieka nedaug: šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose rekomenduojama sėti maždaug rugsėjo 5–15 d., Vidurio ir Pietų Lietuvoje — rugsėjo 10–25 d. Pavėlavus augalai nespėja pakankamai sukrūmyti iki žiemos, o paskubėjus per anksti — išauga per vešlūs ir jautresni ligoms. Tokiame trumpame lange sėjamosios gedimas ar netikslus dozavimas kainuoja brangiai, todėl valanda patikros kieme atsiperka su kaupu.

Dozavimo patikra — svarbiausia

Pagrindinis kokybiškos sėjos reikalavimas: visi sėjamosios dozavimo aparatai turi išberti vienodą sėklų kiekį, o leistinas nuokrypis nuo nustatytos normos — ne didesnis kaip 3 proc. Prieš sezoną atlikite išsėjimo bandymą (kalibravimą) su ta sėkla, kurią realiai sėsite: skirtingų veislių ir beicavimo sėklos byra nevienodai. Sverkite išbertą kiekį iš kelių sekcijų atskirai — taip pastebėsite ne tik bendrą nuokrypį, bet ir „išsišokančią” sekciją su nudilusia ritele ar užsikimšusiu vamzdžiu.

Noragėliai ir gylio stabilumas

Sėklos įterpimo gylis turi būti vienodas visame lauke — neįterptų sėklų likti negali. Patikrinkite noragėlių nusidėvėjimą, diskų laisvumus ir prispaudimo mechanizmą: šiuolaikinėse sėjamosiose noragėlio prispaudimas reguliuojamas hidrauliškai maždaug 50–250 kg intervale, senesnėse — spyruoklėmis, kurios per sezonus praranda standumą. Nudilęs ar silpnai prispaustas noragėlis kietesnėje dirvoje „plaukia” paviršiumi, ir dalis sėklų lieka per sekliai — tokios sėklos prasčiau dygsta ir blogiau žiemoja.

Greitis — ne visada draugas

Bandymai rodo, kad padidinus darbinį greitį iki 10–12 km/val., didesni grumstai ir akmenys kilnoja noragėlius, o šie ilgiau grįžta į darbinę padėtį — įterpimo gylis tampa nevienodas. Jei dirva grubesnė ar lauke daug akmenų, geriau važiuoti lėčiau ir gauti tolygų pasėlį, negu laimėti pusvalandį ir pavasarį matyti dryžuotą lauką.

Sėklos norma — pagal zoną, ne „iš akies”

Rekomenduojamos žieminių kviečių sėklos normos Lietuvoje skiriasi pagal zonas: Vidurio zonoje — 4,0–4,5 mln. daigių sėklų į hektarą, Vakarų — 4,5–5,0 mln., Rytų — 5,0–5,5 mln. Svoriu tai dažniausiai atitinka maždaug 180–220 kg/ha, bet tiksli masė priklauso nuo 1000 sėklų svorio ir daigumo — normą visada perskaičiuokite pagal sėklos partijos dokumentus, o ne pagal pernykštį nustatymą, likusį sėjamosios kompiuteryje.

Trumpas patikros sąrašas

Prieš išvažiuodami: išvalykite bunkerį ir sėklavamzdžius nuo pernykščių likučių, patikrinkite ritelių ir tarpinių nusidėvėjimą, atlikite kalibravimą su šių metų sėkla, apžiūrėkite noragėlius ir jų prispaudimą, patikrinkite žymeklių nustatymą ir padangų slėgį. Lauke po pirmų metrų sustokite ir atkaskite kelias eilutes — įsitikinkite, kad gylis atitinka nustatytą, prieš apsėdami visą lauką.